Sykį Aleksandras nusipirko gyvą žuvį, nes buvo pasiilgęs šviežio maisto. Parsinešė jis tą žuvį celofaniniam maišelyje į namus, prileido į vonią vandens ir paleido ją ten, nes dar turėjo užnešti kaimynui siuvimo mašiną, kurią buvo pasiskolinęs pasisiūti nosinei. Grįžęs jis tą žuvį ten visaip išdorojo, iškepė ir suvalgė.

Tai buvo pats neįdomiausias pasakojimas apie Aleksandrą. Daug įdomiau būtų buvę, jei ta žuvis būtų kaip nors pabėgus, arba Aleksandras ją valgydamas butų užspringęs jos kaulu ir susižalojęs. Nebūtų linksma, bet tikrai būtų įdomiau.