Tadas Vidmantas

nekintantis aleksandras

“O geriau pagalvojus, aš esu nekintantis. Na, kartais pykstu, kartais susipykstu, dar net džiaugiuos kartais, bet, geriau pagalvojus, aš - nekintantis” – žaisdamas su žirklėm mąstė Aleksandras. “Nors gal vis dėlto ir kintantis. Juk kažkada tarp radiatoriaus sekcijų įlįsdavau, o dabar niekaip”. Staiga Aleksandras įsikirpo sau į pirštą. “Va dabar man skauda. Tai juk šioks toks pasikeitimas. Ar ne?”. Žirklės pavirto į drugelį, kuris nuskrido po velnių. “Absurdas!”, riktelėjo Aleksandras ir Keršto Jausmas užvaldė jį.