keistenybės aleksandro darbe
Aleksandras
kaip ir kiekvieną penktadienį budėjo sandėliuose ir drybsodamas savo nešiojamoj
lovytėj rašė autobiografiją. Staiga, iš nežinia kur, nukrito raudonai dažytas
akmuo, kuris savo forma priminė Aleksandro močiutės draugę Stefaniją.
Aleksandras į akmenį nekreipė jokio dėmesio, nes jam dažnai tokie dalykai
prisisapnuoja. Tai ir dabar jis ramiai atsikelia ir išspiria akmenį, kuris
priminė Aleksandro močiutės draugę Stefaniją, pro langą. Akmuo pavirtęs
į bjaurią žąsį grįžta ir pridergia ant budėjimo stalo. Aleksandras iš
nuostabos net pritūpia ir išsižioja. Po velnių!
Kas čia per nesąmonės? pagalvoja Aleksandras. Negana to, žąsis nuo
stalo nusirita į šiukšlių dėžę ir savaime užsidega. Aleksandras virš
ugnies pasišildo du zefyrus ir nueina miegoti. Kokių tik keistenybių
neatsitinka Aleksandrui saugant sandėlius...