Vieną kartą Aleksandras eidamas į maudyklą pamatė tokią baisią bobą! Jis net sudrebėjo šiek tiek ir pagalvojo, kad norėtų, kad tai būtų sapnas. Tada jis galėtų pabusti ir viskas pasibaigtų. O čia dar teks su ja šaligatviu prasilenkti. Grįžti atgal Aleksandras nenorėjo, nes jau buvo toli nuėjęs, o apeiti jos irgi negalėjo, nes vienoj šaligatvio pusėj stūgsojo aukšta tvora, o kitoj greitkelis buvo ir milijonai mašinų pirmyn atgal lakstė. Aleksandras pasimetė, nes jam teko rinktis: prasilenkti su baisiąja boba ar šokti ant greitkelio.

Po keturių dienų Aleksandras jau atsimerkė. Dar po savaitės atsiminė savo vardą. Dar po dviejų ir pats ligoninės maistą kramtė, o po mėnesio jį namo su ramentais paleido. Ir jis vistiek nesigaili, kad tada pasirinko greitkelį. "Geriau jau porai mėnesių sužalotas kūnas, nei visam gyvenimui protas" - mąstė jis.

O kad tada jį į ligoninę atnešė ta pati baisi boba, taip niekada ir nesužinos.